Kaip ir tikejausi - paskutiniai menesiai lekia kaip dienos, mano laikas Slovakijoj tirpsta. Paskutiniu metu kaip niekad gera dziaugtis senais gerais draugais, kurie aplanko, nepamirsta.. (Indrut!!!!) ir naujomis, bet su pagreiciu stiprejanciomis draugystemis.. kelionemis… karsta, sauleta vasara… Sudedu senas istraukas is popierinio dienorascio, kuriam dazniau atsiranda laisva minute. Vel be iliustraciju - kaip gi kitaip jeigu viska galima rasti facebook‘e ;)
Aš vėl kaimelyje KYSAK - tarptautiniame seminare demokracijos tema. Mūsų grupė - trys italai, trys graikai, trys ispanai, trys čekai, du vengrai, du suomiai, du slovakai (tarp jų mano direktorė Erika) ir mes, trys savanorės :) Seminarą veda mūsų kolegos Michal ir Karolina. Mano didžiausias darbas šalia fotografamino ir filmavimo - vertėjavimas trims isprotėjusiems ispanams, kurie praktiškai visai nešneka angliškai. Nors jie vyriausi grupėje (virš 50m) - labiausiai aktyvūs, visuomet juokauja, skundžiasi per ilgais užsiėmimais, per trumpomis pertraukėlėmis ir siestos trūkumu. Diskusijų temos gana sudėtingos, tai su vertimu man padeda italė Paola - linksmumo ir energijos įsikūnijimas ;)) Pusryčius dažniausiai pramiegu, bet kavos ir sausainių gaunu pakankamai per kavos pertraukėles. Prisistatymai, rinkimai į Europos Parlamentą, forumo teatras, debatų technikos, eksursija į Košicę, bilijardas po pietų ir tinklinis po vakarienės, internacionaliniai vakarai su tradiciniu visų dalyvaujančių šalių maistu ir kas be ko gėrimais, miestelio meras su dviem 5 litrų bambaliais naminio vyno, graikiški šokiai ir kalbos lauke iki paryčių. Penkios dienos prabėga linksmai kaip niekad.
* * *
Aš vidury lauko kažkur už Košicės, deginuosi. Karštas ir saulėtas sekmadienis. Gražus ir baisiai draugiškas vilkšunis vardu Easy laksto aplinkui įsikandęs akmenį. Pribėga ir meta jį ant mano dekio arba tiesiog ant manęs - suprask, nori žaisti. Metau tą akmenį kokią valandą kol nusilaužiu du nagus - o jam niekad neatsibosta… jeigu neranda vieno, atsineša kitą akmenį ar malką ir neatstoja kol nepradedu vėl su juo žaisti. Draugas Peter čia statosi namą už Anglijoj uždirbtus milijonus, tai vargšelis Easy saugo teritoriją :) Karšta. Vietiniam tarybiniam bariuke gaunu kavos ir didelę porciją ledų. Petras su savo draugu (irgi Petru) geria čia taip mėgstamą Kofolą, ir šnekasi su vieninteliais baro lankytojais policininkais. Nedaug jiem čia darbo tokiam mažam kaimely ir dar sekmadienčį. Pakeliui namo stabtelim pakelėj nusipirkt arbūzo. Vasara.
* * *
Aš vėl KYSAK‘e. Šį kartą atvažiavome čia vienai nakčiai su visu mūsų darbo RCM (Regionalinio Centro Jaunimui) kolektyvu - metų darbų apibendrinimui ir metų pabaigos atšventimui. Apie pusvalandį kratėmės traukiniu ir poto 2,5 km ėjome pėsčiojims. Karšta. Rimtai galvojau kad Mirella nualps - ji nepratus tiek būti ant saulės - karščiausia temperatūra jos miestely Suomijoj - 22 laipsniai, o čia apie 30.. Kysak mums jau kaip antri namai. Po pietų valgykloje - gana greitas ir glaustas metų aptarimas, pagyrimai, padėkos ir pan. Vėliau visi susirenkam lauke prie židinio - kalnas vištienos kepsnių, salotos, duona, vynas, kava, hruška.. Niam. Pirmadienio vakaras prabėga puikiai tikrai netradiciękai. Ryte vėl pasivaikščiojimas 2,5 km iki traukinių stoties ir mes vėl Košicėj. Laisvą antradienį išnaudoju “vestuvinių” batų paieškai prekybos centre Optima - kaip visad, nesėkmingai.
* * *
Aš Prahoj. Šeštadienis, 6 ryto, vėsokas rytas. Gatvėse vienas kitas vis dar švenčiantis turistas, dažniausiai ispanas ar italas. Po 9 valandų kelionės autobusu jaučiuosi kaip partrenkta sunkvežimio. Randu vieną “dar” atidaryta kavinę - vienas fainuolis miega šalimais ant baro, po kojomis maskatuojasi kažkieno šuo, du gerokai pavartoję klientai šnekina barmenę… Įkalu puodelį šlykšcios kavos ir iš karto pasijuntu geriau. Pabandau pažadinti amerikietį Nick pas kurį apsistoju - be šansų. Taigi.. žemėlapis į dantis ir einu turistauti. Prasinešu pro senamiestį, pasivaikštau paupiu iki garsiojo Charle’s Bridge’o. Į gatves pasipila gaujos turistų. Kiniečiai su kameromis ir kepuraitėmis nuo saulės, vokiečiai, rusai, krūvos ispanų ir taip toliau. Galiu suprasti, kodėl jų čia tiek daug. miestas tikrai gražus, su gražiu senamiesčiu, su šimtais bokštų ir bažnyčių, nebrangus, nedidelis ir jaukus. Užlipu iki Prahos Pilies. Kai Nick pagaliau pabunda nusigaunu iki jo namų. Nuo tiek vaikščiojimo ir karščio tapkės pritrynė baisias pūsles.. gerai, kad jo namai pačiame miesto centre. Liepos 4-oji - Amerikos nepriklausomybes diena, taigi papuolu į šventės įkarštį. Susirenka gauja amerikiečių, australė, pora anglų, ir einam į baseiną. Visi jie čia dėsto anglų kalbą, ir gyvena.. kas metus, kas kelis mėnesius. Visi vienariakšmiai sutinka, kad Praha - nerealus miestas. Pasimaudom, pasideginam ir traukiam pietų. Vakare su australe Marša ir amerikiečiu Pat pasivaikštom po naktinę Prahą, kas be ko neaplenkiam ir naktinių barų :) 7dieni išsimiegu iki vidurdienio. Kava su gyva muzika prie upės, pietūs, vėliau vėl visa kompanija susirenka taip vadinamam Beer Garden’e ant kalno, su nuostabia Prahos panorama… Pirmadienį atsikeliu anksti ir vėl kelias valandas vaikštinėju po Prahos senamiestį. Jaučiuosi žiauriai madinga su guminėmis 43 dydžio vyriškomis ADIDAS tapkėmis, kurias pasiskolinau iš Nick’o. Nu bet vis geriau nei basomis - vis dar neatšveičiu padų po 6dieninio pasivaikščiojimo. Vėliau vėl varom prie baseino, šį kartą labai gražioje vietoje gamtoje tarp kalnų, šiek tiek už miesto. Pasidegint nepavyksta nes apsiniaukę, tai pažaidžiu stalo tenisą su aire Ruth, ir grįžtam “namo”. Paskutinį kartą pasivaikštau po senamiestį, centrinę aikštę, ir 20.30 jamu eurobus’ą namo. 6 ryto. Dobre rano, Košice.
* * *
Aš bažnyčioj. Auikštai. iš balkono stebiu mišias, klausau slovakiškų maldų ir vargonų muzikos. Tomaš - vienas iš naujų draugų kuriuos radau chore, jau 6 metus groja įvairiose Košicės bažnyčiose, yskaitant ir pagrindinę, St. Elisabeth Katedrą. Nerealu tai, kad jis net visiškai jokio muzikinio išsilavinimo neturi. Groti išmoko pats, ir kaip supratau netgi muziką vargonams kuria. Mišios vyksta vos puslvalandį. Greitai ir glaustai. Tomaš sako, kad kitoje bažnyčioje vyksta vidurdienio pamaldos dirbantiems, kurios trunka vos 12 minučių. Pasirodo ir realigija prisitaiko prie greitėjančio gyvenimo tempo :) Išeinant iš bažnyčios sutinku keturias graikes, kurios atvažiavo šią savaitę trumpalaikiui EVS - savanoriaus slovakijoj apie mėnesį. Juokiamės - kur daugiau sutiksi pažįstamų jei ne bažnyčioje:) Užsukam geros itališkos kavos į nedidelę neseniai atsidariusią kavinukę netoli bažnyčios. Džiaugiuosi, jei per dieną išbandau, atrandu ką nors naujo. Šiandien tai pavyko kaip niekad - be skanios ir pigios kavos, ramaus ir gerai nuteikiančio pusvalandžio bažnyčioj išbandžiau ir man visiškai naują atrakciją - bobslėjų. Iškart prisiminiau filmą apie keturis bobslėjininkus iš Jamaikos. Nu čia aišku ne tokio lygio bet kažkas panašaus - sėdi į geldą su rankiniu stabdžiu ir riedi metaliniu vamzdžiu žemyn. Manęs tai per daug nesužavėjo, turbūt per daug stabdžiau. Padėkoju choristams už įdomią dieną ir traukiu namo. Ahoj!
Rodyk draugams
