Dvi dienos Paryžiuje
Balta spalva užpuola miestą
Šviesus dangus prieš juodą žemę laimi
Naujieji metai man kaip viada diena anksčiau ateina
Ir byra iš dangaus geltonos nertos snaigės
Kaip ir kasmet svajonėmis ir laukimu užpildau sąrašą
Apsnigti žodžiai su dangum netyčia susilieja
Tikrai netyčia. Į Paryžių - sutinku.
Bet grįžt nepažadu. Ir dviese su naktim Paryžiun skriejam
Kiek daug žmonių. Kiek daug gražių žmonių
Kaip ir sakei - kiekveinas turi savają istoriją
Paryžius, Vilnius, Londonas - nebesvarbu
Wellcome to Paris - ir istorija kartojasi
Autobusas sustoja. Pirmadienis, 6 ryto, ir aš Paryžiui. Po poros posmelių viešbučio kambary pagaliau išsikrapštom į miestą. Tikrai nemaniau kad važiuosiu turistauti žiemą, kai dėl sniegų net traukiniai nevažiuoja, bet galėtis tikrai netenka. Šaltoka, bet bent jau nelyja kaip Londone paskutinėm dienom - idealu pasivaikščiojimam. Užsukam į Notre Dame katedrą, kokį pusvalandį bandau nufotkinti vitražą, bet tas, sako, nefotogeniškas. Įsigyju porą gražių atvirukų, sekanti misija - svogūnų sriuba. Ne tokia kaip mėgdavau valgyti Le Boheme Vilniuje, bet tikrai ne prastesnė. Sutemus traukiam pakrante. Nuostabiai gražu. Einam link Eifelio, kadangi jis kas valandą labai gražiai blizga, bet su mano bandymais nufotkinti kiekvieną stulpą (ar krūmą:)) šiek tiek užtrunkam, taigi tenka pasitenkinti tik blizgančia viršūne. Kaip ir sakiau, miestai daug gražesni naktį.
Vakaras aišku neapseina be alaus, alaus, alaus, jaukiame Žuvies vienaakės ir tigrinio dviračio bare. Brangu! Taigi prieš geriant patartina pasitikrinti ar alus ne po 10 eurų. Toliau ilgas pasivaikščiojimas su Anos draugu australu (?), kuris Paryžiuje jau 10 metų. dar keletas fotosesijų prie pašto dėžutės, konteinerių ir, kas be ko, Moulin Rouge’o, Irish pub’as netoli ‘namų’ ir… Su gimtadieniu, Anastazija!
Sekantį rytą pikta valytoja išmeta mus lauk smarkiai per anksti, bet nėra to blogo kaip sakoma:) traukiam link arkos, vėl sriuba, tik šį kartą rusiška morkų (na sriuba gal ir ne rusiška, bet valgykla tai tikrai), ir - time to say goodbye. Mano kelionės kaltininkai patraukia į oro uostą, o aš pasilieku dar šiektiek ‘pasimaskatuoti’. Paklausau patarimo ir užlipu į arką pasidairyt po paryžių iš viršaus, tada einu link eifelio. Dieną manęs jis visai nežavi, bet rajonas aplinkui labai įdomus. Gražu, bet visai tuščia. Tik gausybės vaikų prie mokyklų, juos pasitinkantys tėvai su šunimis ir eilės duonos paruoduvėlėse prie ilgų prancūziškų batonų ir pačių įvairiausių croissants. Kas apie šunis tai jų čia tikrai daug. Gražūs, išprausti ir sušukuoti, su pavadėliais, bet nė vieno su antsnukiu. Apie žmones galėčiau pasakyti tą patį. Ne apie pavadėlius, aišku, bet žmonės paryžiuje stilingi, gražūs, ir rengiasi gražiai.
Siaubingai sušąlu, autobusas į Londoną tik 11 vakaro, taigi užsuku arbatos į bariuką visai netoli Eiffel Tower. Randu draugų, nemokamų svogūnų žiedų ir kažkokių tais žuvies kukulaičių (visai skanių tarp kitko), ir arogantišką senuką su didžiuuuuuliu baltu šunimi. Čia ir pasilieku.
patiko (0)