Savaitgaliai
Savaitgliai. Ką veikiu?
Barus paskutiniu metu siaubiu 4dieniais, taigi lieka daugiau laiko Slovakijos tyrinėjimui.
Nors praeitą savaitgalį nieko per daug neištyriau. Beveik keturias lietingas ir apniukusias dienas praleidau vos keli kilometrai nuo Košicės, kalnų ir miškų apsuptoj mokykloj KYSAK. Na jie tą istaigą vadina mokykla gamtoj. Jei kas manęs paklaustų, sakyčiau poilsio namai su mokykline valgykla :) Nors maistas nebuvo toks jau blogas. Šiaip ar taip ateinančią savaitę vėl važiuosim ten pat i tarptautinį seminarą, tai jau pasisakiau, kad mes su Ruzan irgi būsim vegetarės. Mirella visuomet gauna skaniau.
Taigi.. skaičiau, vaikščiojau palei upę, skyniau aguonas ir kitas piktžoles, kepiau blynus ir keptą duoną su sūriu, pasakojau apie Lietuvą, rodžiau šimtą kartų matytą ir atsibodusį filmuką Skrydis virš Lietuvos, klausiau kaip jaunimas traukia dainas slovakiškai, pritariant gitarai… Ir taip toliau.
Užtat praeitas savaitgalis buvo įdomesnis. Miro pakvietė apsilankyti pas jį kaime. Vos 70km, bet užtrukom geras 3 valandas kol perkimštais traukiniais ir pustuščiais autobusais pasiekem kaimelį Dubie. Ir vistiek dar turejom sulaukti kaimynės, kuri atvažiavo mūsų paimti nuo stoteles su savo pankuojančia paaugle dukra.
Kaimelis kaip kaimelis. Pievos, bulvės, karvės, pienės. Tik medinių namų pasigedau - visi mūriniai. Ir vėl skaičiau, ir vėl skyniau gėles. Mirella sako kad čia kaip mano antspaudas, jei randi kokių nupiepusių lauko gėliu puokštę, žinok - ji čia buvo. Dar laisčiau pomidorus, roviau ridikėlius ir laksčiau su fotiku paskui pulkelį ančių. Vakarais dažniausiai lankėm kaimynus: šašlykai, arbata, sausainiai ir degtinė. Vieną vakarą mane bandė priversti suvalgyt riebią kiaulės sriubą su perlinėm kruopom - šlykščiausias daiktas pasaulyje. Nors ir kaip nenorėjau įžeisti šeimininkės, negalėjau prisiversti nuryti antro šaukšto. Tuo tarpu storapilvis diedas sukirto pilną lėkštę užsikąsdamas duona su storu lašinių gabalu. Pirmyn atgal zujo trys paauglės dukros ir dar keli kaimynu vaikai, atėjo dar viena kaimynė. Kalbos apie bulves, orq, dukterų plaukus, karves, manekenę, grįžusią į gimtą kaimą atostogų su draugu čeku, dvi kates, kaimynės šunį ir taip toliau.
Šeštadienį buvom netoliese esančiam viduramžių miestely Bardejov. Jaukus ir tvarkgingas miestukas, nors be pagrindinės aikštės bei bazilikos beveik nera ką žiūrėti. Užkandam česnakų sriubos jaukioje senovinėj kavinėj, jamam autobusą ir varom į šalia esančią ‘rekreacinę zoną’, taip vadinamas Bardejov vonias. Kažkas panašaus į Druskininkus. Šlykstus bet tipo sveikas mineralinis vanduo, daugybė tarybinio stiliaus vilų, pirčių ir masažų kompleksų, atviras baseinas, parkelis, pora kavinių, suvenyrų kioskelių ir pan. Kiek toliau - sumažintas rumšiškių varijantas. Už 1.5euro pasivaikščiojam tarp medinių trobelių šiaudiniais stogais ir traukiam atgal į kaimą. Vėl kaimynai, arbata, sausainiai ir degtinė.
p.s. Nuotraukas iš kaimo ir Bardejov gali rast facebooke.
patiko (0)