Talking with Myself

Dienos prasideda nakty. Fraze uzkliuvo skaitant Jeanettes Winterson “The Passion”.

Prieš užmigdama galvoju apie rytojų, ka veiksiu, kur būsiu, ką reikėtų nuveikt, nors ir nesu tikra kad ta padarysiu. Prisimenu kas buvo, mintimis perbėgu paskutinės dienos, paskutinės savaitės įvykius. Nieko labai įpatingo, bet juk viskas susideda iš smulkmenų :)

Kartais namie norisi vienatvės, bet su Ruzan ir Mirella tą galima suderint. Dar nė karto nesiginčijom. Tikiuosi aš jų per daug neužknisu su savo kvailom kalbom apie save ir apie nieką, rytiniais skalbimais ir baksnojimais į ne iki galo išplautus puodus :) Nekeisčiau jų į nieką. Vieną savaitgalį pas mus svečiavosi Lilit - armėnė iš mūsų grupės, gyvenanti Banska Bistryc'oj. Aaaa! Net nežinau kaip paaiškinti. Žmogus turi išskirtinį talentą nervinti visus aplinkinius vien savo buvimu. Jos visada reikia laukti, ji visada vėluoja, jai visada reikia išskirtinio dėmesio ir jai visada būtina pasisakyti net jei neturi žalio supratimo apie ką eina kalba. Ji pati geriausia, visi ją myli ir dievina, ji tiesiog puikiai kalba slovakiškai… Pavydžiu tokiem žmonėm -  lengviau gyventi. Bet man tai buvo tikras kantrybės išbandymas, o kadangi Ruzan su Mirella ir šiaip jau nedaug kalba tai man ir teko daugiausia su ja bendraut ir tampytis. Manau tikrai elgiausi nepriekaištingai: padejau susikurti facebook'e anketa, ejom kartu i galerija i kuria ji norejo eiti, vaiksciojom vezlio zingsniu po miesta ir tt. Viena ryta ji įsėdo į autobusą pamiršus kuprinę stotelėj ant suoliuko. HRrrrrrr! Teko islipti su ja sekancioj stotelej ir begti atgal. Tureciau gaut medali :)

Lilit, Ruzan aš ir Mirella

Praeita savaitgalį vėl turėjom svečių. Ketvirtadienio vakarą paaiškėjo, kad pas mus nakvoja vokietė, lenkė, vokietis, ispanas ir prancūzas. Kadangi gegužės pirmoji - nedarbo diena, visi slovakijos savanoriai nusprendė suvažiuoti į Košicę ir pusė jų miegoti mūsų namuose. Ketvirtadienį mieste vyko įvairiausi renginiai ir koncertai Slovakijos įstojimo į Europos Sąjungą kažkurių tai metinių proga. Pagrindinė gatvė savaitgaliui tapo Kaziuko muge: kailiai, odinės tapkės, mediniai karoliai, ryškiaspalviai širdelės formos saldumynai, tradicinis medaus vynas, sūris, langaš'ai ir visoj gatvėj sklindantis ant griliaus keptų dešrelių kvapas. Pažiūrėjom kapoeiros pasirodymą, paklausėm slovakiško rokelio ir patraukėm į Beer Hous'ą. Skirtingai nuo ankstesnių kartų pasitaikė visiškai neblogas koncertas. Mūsų prisirinko virš 15 - visiškas bardakas. Angliškai, prancūziškai, vokiškai, ispaniškai, slovakiškai, rusiškai, lenkiškai… Nusiaubiam dar keletą barų ir kai paskutinis užsidaro riedam namo.

Vokietė su lenke anksti iš ryto išvažiuoja į Budapeštą, o su likusiais einam slovakiškų pietų į miestą (keptas sūris.. mmm..). Prigulam siestos parke prieš saulutę, užkandam ridikėlių ir sulaukiam pastiprinimo - dar dvejų vokiečių. Vakare vėl koncertas, šį kartą Verite. Gaila, kad mūsų su Mirella mėgstamiausias baras užsidaro remontui visai vasarai… grupė visiškai mano skonio, publika linksma ir draugiška, atmosfera tikrai nepakartojama. Visa mūsų savanoriška kompanija patenkinta.

Kinas šeštadienį, paskutinis džiazas Verite sekmadienį ir savaitgalis baigtas. Ruzan sušoka džiaugsmo šokį kai paskutinis savanoris palieka mūsų namus, Mirella atsidūsta: “Veritas” o aš iseinu i laukus rauti alyvu.

Sorry uz lietuvisku raidziu trukuma - mano kompas nebenori kalbeti su manim lietuviskai :)

patiko (0)

Rodyk draugams

Parašė aurime 2009-05-18 22:28
Įrašo kategorijos: Kita.